vyturinukas

vyturinùkas sm. (2) tokios rūšies obuolys: Pavasarį, pražydus obelims ir kriaušėms, Petras su Julium bėginėdavo žiūrėti sodo, o per vasarą nešiodavosi iš ten pilnas kišenes apyninių, vyturinukų ir antaninių obuolių rš.